užgargaliuoti

gargaliúoti, -iúoja, -iãvo, gar̃galiuoti, -iuoja, -iavo.

1. kriokti, karkti, gargti: Jo krūtinė baisiai gargaliavo. Na, tik tu kelk teip sunkiai, galėsi paskui gar̃galiuoti. Jam kad suveržė kaklą, net gargaliúoti pradėjo. Jis aukštinaikas parvirtęs pagavo gargaliúot kaip kad jau mirštąs. Radome gargaliúojantį, ir tuoj pasimirė. Jis miegodamas gargaliúoja.

2. rėkti, šaukti; verkti; gergžti, dainuoti (negražiai): Ko gargaliúoji kaip mušamas? Varlės gargaliúoja – bus šlapia labai. Koks čia dainavimas – bet gargaliúoja.

3. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti: Kažin ką jis ten gargaliúoja pats sau vienas, aš nieko nesuprantu. Ką tu čia gar̃galiuoji, sakyk kaip žmogus. Būtų juos pamokę vokiškai gargaliuoti. Jau nė žodžių neištaria, tik apsiputojęs gargaliuoja gargaliuoja (greit šneka) .

4. skalauti gerklę; burbuliuoti (burnoje): Kad įpili vandens į gerklę, tad gargaliúo [ja]. Gargaliúo [ja],
kad praryna ir negalia atkosėti. Jei gerklė užkibus, tai gar̃galiuok su druskos vandeniu. Davė gargaliúojamas žoles (vaistą) . | Kogi čia dabar gargaliúoji? Kad nenori, tai visai negerk! Insguls vaikas bliūdan ir gargaliúoja.

5. gurgėti, marmaliuoti; virti: Vanduo gargaliuodamas, ūždamas bėgo pakalnėn. | Katile košė gargaliãvo, t. y. virė. Kad verda jovalas, bulvės gargaliuoja. Kad tu visada smaloj gargaliúotum!

6. garmėti, grimzti, skęsti: Įplaukė į vidurį ir pradėjo gargaliúoti.

7. burbuliuoti, ulbuoti. Tetirvinas gargaliúo [ja].

8. užti: Girdžiu – gar̃galiuoja raplanai.
atgargaliúoti. atsikrenkšti: Atsikosti, tik nebeatgargaliúoja.
įgargaliúoti. įkristi į vandenį, įmarmėti: Valkiokis aplink prūdą, be da įgargaliúosi.
išgargaliúoti

1. išskalauti (gerklę): Kai gerklė pradeda skaudėti, reikia su druska išgargaliuoti – kaip ranka atima. | Jis kružiką arielkos išgargaliúoja (išgeria) ansyk.

2. kriokiant išmiegoti: Ant pečiaus čielą naktį išgargaliúosi, o ant rytojaus sunkus, sustingęs toks.

3. išrėkti, išverkti: Vaikas išgargaliãvo visą naktį.
nugargaliúoti.

1. nuskęsti, numarmėti: Žmogus, įkritęs į sietuvą, nugargaliãvo į dugną. Įkrito vaikas į šulinę ir nugargaliãvo.

2. nuplyšti, apskarti: Visai vaikinas nugargaliãvo.
pagargaliúoti

1. pakriokti: Jis net pagargaliúodamas knarkia.

2. neaiškiai pakalbėti: Pagargaliãvo tarp savęs ir apšukojo žmogų.

3. paskalauti (gerklę): Su vandeniu pagargaliúok, ir atsikiš gerklė. Kad užimta gerklė, pagargaliúok ramunių arbatėle. Gerai pagar̃galiuok, ir nustos skaudėt. Pasigargaliúok gerklę.

4. prigerti, paskęsti: Tik nepagargaliuok besiplaukydamas.
prigargaliúoti. pritraukti (vandens) ; prigerti, paskęsti: Anas prigargaliãvo vandens skęsdamas. | Šitoj vietoj jau du žmones prigargaliãvo. Neplauk toli, dar prigargaliúosi.
sugargaliúoti. neaiškiai sukalbėti: Kažką gerklės gale sugargaliãvo.
užgargaliúoti. užkriokti, užknarkti: Nespėjo akių sudėt, ir užgargaliãvo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzgargaliuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x