ùžėdis.
1. užė́dis.
1. ėdžios: Padirbk karvei ùžėdį, ka nereiktum šieną dėti ant žemės. Ùžėdis yra del arklių. Ùžėdė [je] nebė [ra] šieno – reik uždėti šieno arkliams. Arkliai iš ùžėdžio šieną čystai išpešioję. Nešė, kratė į ùžėdžius, tus lekšalus arkliams atidevė. Karvėms liuob tokius trikampius ùžėdžius užsegs į kampą. Karvės ùžėdis įsileidęs yra, reik iškelti. Pilnas ùžėdis besąs, o myka [karvė],
i viskas. Įdės arkliams šieno naktie į ùžėdį. Ùžėdžiai tušti, gyvoliai galia badu išdvasioti. Į ùžėdį įsilipusi, supilsu [vaistus] karvei. Kad y [ra] pamugusi [karvė],
tujau šoka ant nugaros, neprieisi pri ùžėdžio. Galvijai vos ant kojų riogso pri tuščių užėdžių. Kūtalė [je] užėdẽlis koks buvęs. Tos [vištos, antys, žąsys] pavasarį tankiai po užėdžiu arba kampūse ar po slenksčiu sau giliai gurbus susuka ir kiaušius sudeda. Prisietas kai karvė pri ùžėdžio.
2. užvalgis: Prie butelio reik i ùžėdžio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.