„Utinyčia“ – tai mažybinė, švelniai šmeižikiška ar juokaujanti forma nuo žodžio „utėlė“ (utė). Nusako labai mažą, menką, neįžymią utę ar panašų vabzdį. Dažnai vartojama vaikiškai ar poetiškai.
Pavyzdžiai:
1. Po gūbrų slenka utinyčia, lyg aukso grūdelis. (vaizdingas apibūdinimas)
2. Kokia čia utinyčia ant lapo sėdi! (švelnus, linksmas aptarimas)
3. Ne bites, o tik utinyčios mus apkrėtė. (sumenkintas, šmeižikiškas atžvilgis)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.