utėlė

„Utėlė“ – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio „utė“, kuri reiškia mažą, paprastą trobelę, namelį ar pastogę (dažniausiai senovišką, kaimišką).

Pavyzdžiai:
1. Senelė gyveno medinėje utėlėj prie ežero.
2. Miške pasislėpė maža medžiotojo utėlė.
3. Po kelio pakraščiu stovėjo apleista utėlė su sodingu langu.

Trumpai:
„Utėlė“ – mažas, paprastas namelis/trobelė (dažniausiai kaimo ar miško kontekste).

• Žargonai: utėlė

Įrašas
Paaiškinimas	„Utėlė“ – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio „utė“, kuri reiškia mažą, paprastą trobelę, namelį ar pastogę (dažniausiai senovišką, kaimišką). Pavyzdžiai: 1. Senelė gyveno medinėje utėlėj prie ežero. 2. Miške pasislėpė maža medžiotojo utėlė. 3. Po kelio pakraščiu stovėjo apleista utėlė su sodingu langu. Trumpai: „Utėlė“ – mažas, paprastas namelis/trobelė (dažniausiai kaimo ar miško kontekste).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.