Tvaragas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šventą, stabmeldišką daiktą, kuriam garbinimas yra netinkamas (pvz., netikras dievas, stabas, idolas). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti pernelyg mylimą, idealizuojamą asmenį ar daiktą.
Pavyzdžiai:
1. Tikroji reikšmė:
„Senovės tautos dažnai turėjo savo tvaragus – medinius ar akmeninius stabus.“
2. Perkeltinė reikšmė:
„Pinigai jam tapo tvaragu – viskas sukosi tik apie juos.“
„Mėgstamas aktorius jaunimo akyse buvo tikras tvaragas.“
Sinonimai: stabas, idolas, šventenybė (neigiama prasme).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.