stabus

stabùs, -ì.

1. nuostabus, nepaprastas: Kilnodamas stabius daiktus, grabė [je] tarp kitų būk pamatęs mistranciją. Stabùs didumas tas, kurio negal siekt minčių sūdas. Sudūrimas, būdamas suklejuotas, išturi stabų (labai didelį) spaudimą. Prijalka stabioji (Viola mirabilis).
stabù.

2. pastabus, smalsus: Baisiai stabùs tas vaikelis.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stabù</b>s, </b>-ì. <br/>1. <span class="explanation">nuostabus, nepaprastas: </span> Kilnodamas stabius daiktus, grabė [je] tarp kitų būk pamatęs mistranciją. Stabùs didumas tas, kurio negal siekt minčių sūdas. Sudūrimas, būdamas suklejuotas, išturi stabų <span class="explanation"> (labai didelį) </span> spaudimą. Prijalka stabioji (Viola mirabilis). <br/><b>stabù</b>. <br/>2. <span class="explanation">pastabus, smalsus: </span> Baisiai stabùs tas vaikelis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.