x
tuptà. tūpta.
1. maža trobelė, lūšnelė: Čia mano tuptà, t. y. čia aš tupiu. Susirėmė šiokią tokią tuptą ir gyvena. Kad nors kokią tùptą turi, vis lytus ant sprando nelyna. Susilipdė sau tuptẽlę, kad turėtų kur galvą priglausti.
2. I, upėje įtaisytas užtvaras žuvims gaudyti, persėda, takišys: Reik išvalyti ravus tùptoms įspęsti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.