tuoįtimpõs. tuoįtim̃pos. ištisai, be pertraukos, nenutrūkstamai, nuolat: Tuoįtimpõs vežti negalì kaip arklys. Tuoįtimpõs reik mokytis, t. y. tuo pradėjimu. Tuoįtimpõs vieną, antrą, trečią dirvą nupjovėm. Vyrai tuoįtimpõs nupjovė lauką. Tuoįtimpõs varo ir varo [arklį],
neleida nė pastovėti. Tuoįtimpõs pjaunam: pabengėm šieną, pradėjom rugius. Vokiečių ordinas, tuoįtimpos puldamas Lietuvą ištisus 125 metus, didelius mūsų krašto plotus buvo pavertęs nykiu tyru. Kumelės toliau nebepaeina kaip kokią dešimtį žingsnių tuoįtimpos ir sustoja. Po pirmojo apmušimo arba aprausimo [tabokų diegų] reikia tuoįtimpos laistyti, veizant į pagadą. Jei tuoįtimpos ištikiamai ir karštai dirbsi, už tikro Dievas taipogi priderančiai ir dosniai tau užmokės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.