tūnėjimas

Tūnėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgalaikį, nuobodų, varginantį laukimą ar buvimą vienoje vietoje be reikšmingo veiksmo. Dažnai vartojamas neigiama prasme, apibūdinant priverstinę ar varginančią neveiklos būseną.

Pagrindinės reikšmės:
1. Ilgas, nuobodus laukimas (pvz., eilėje, susitikime).
2. Priverstinis buvimas vienoje vietoje be tikslo (pvz., kalėjime, ligoninėje).
3. Lėtas, monotoniškas laiko praleidimas.

Pavyzdžiai:
1. Visa diera tūnėjau pas gydytoją laukdamas eilėje.
2. Kalėjime teko iškęsti dešimt metų tūnėjimo.
3. Per susirinkimą buvo tiesiog siaubingas tūnėjimas – niekas nekalbėjo.
4. Nemėgstu tūnėti namuose be jokio užsiėmimo.

Sinonimai: laukimas, kankynė, nekantravimas, priverstinis neveikimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Tūnėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgalaikį, nuobodų, varginantį laukimą ar buvimą vienoje vietoje be reikšmingo veiksmo. Dažnai vartojamas neigiama prasme, apibūdinant priverstinę ar varginančią neveiklos būseną. Pagrindinės reikšmės: 1. Ilgas, nuobodus laukimas (pvz., eilėje, susitikime). 2. Priverstinis buvimas vienoje vietoje be tikslo (pvz., kalėjime, ligoninėje). 3. Lėtas, monotoniškas laiko praleidimas. Pavyzdžiai: 1. Visa diera tūnėjau pas gydytoją laukdamas eilėje. 2. Kalėjime teko iškęsti dešimt metų tūnėjimo. 3. Per susirinkimą buvo tiesiog siaubingas tūnėjimas – niekas nekalbėjo. 4. Nemėgstu tūnėti namuose be jokio užsiėmimo. Sinonimai: laukimas, kankynė, nekantravimas, priverstinis neveikimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.