treškė́jimas. → treškėti 1: Treškėjimas, tuskėjimas. Dėl šakų treškė́jimo nors ir neik nė miškan. Tų šakalių treškė́jimas kaip tyčia, kai nori, kad niekas negirdėt. Tai nuo tos girios visų medžių šakos nulūžo, tos kaip lūžo, tai pasidarė didelis treškėjimas. Jis. paėmė į savo laivą vyrą, kurs prie žemės ausį pridėjęs klausės augančios žolės treškė́jimo. Kaip rėksmą ir treškė́jimą šėtonų, kaip verksmą ir griežimą dantų žmonių pasmerktųjų, kaip liepsnų ugnies laiždymą amžinai be galo ižkęst galėsime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.