tiekybė

Tiekybė – tai lietuvių kalbos daiktavardis, reiškiantis nuolatinę būseną ar savybę būti tam tikram, dažniausiai vartojamas kalbant apie įgimtas, pastovias savybes (pvz., charakterio, prigimties).

Pagrindinė reikšmė:
Nuolatinė, būdinga savybė; būdingumas.

Pavyzdžiai:
1. Gamtos tiekybės:
Vandens skystis yra jo tiekybė.
2. Žmogaus charakterio:
Jo tiekybė – nuolatinis optimizmas.
3. Filosofiniame kontekste:
Kintamumas yra gyvenimo tiekybė.

Sinonimai: savybė, ypatybė, prigimtis.
Skirtumas nuo „savybės“: „Tiekybė“ dažniau įvardija esminį, pastovų požymį, o „savybė“ – platesnė sąvoka (gali būti ir laikina).

Įrašas
Paaiškinimas	Tiekybė – tai lietuvių kalbos daiktavardis, reiškiantis nuolatinę būseną ar savybę būti tam tikram, dažniausiai vartojamas kalbant apie įgimtas, pastovias savybes (pvz., charakterio, prigimties). Pagrindinė reikšmė: Nuolatinė, būdinga savybė; būdingumas. Pavyzdžiai: 1. Gamtos tiekybės: Vandens skystis yra jo tiekybė. 2. Žmogaus charakterio: Jo tiekybė – nuolatinis optimizmas. 3. Filosofiniame kontekste: Kintamumas yra gyvenimo tiekybė. Sinonimai: savybė, ypatybė, prigimtis. Skirtumas nuo „savybės“: „Tiekybė“ dažniau įvardija esminį, pastovų požymį, o „savybė“ – platesnė sąvoka (gali būti ir laikina).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.