"Terpulangė" – tai lietuvių liaudies dainose (dainų tekstuose) vartojamas poetinis žodis, reiškiantis vidurdienį, vidurį dienos (dažniausiai apie 12 val. per pietų metas). Kilęs iš žodžių junginio "tero(s) pulangė" – 'vidurio pūkas', simbolizuojantis karštį, saulės spindesį ar miglą, matomą karštuoju metu.
Pavyzdžiai:
1. Dainos eilutė:
"Jau terpulangė atėjo,
Saulutė per dangų ėjo."
(Reiškia: jau vidurdienis atėjo, saulė per dangų keliavo.)
2. Dainos kontekste:
"Terpulangėje karštoj,
Mergelė prie šulinėlio."
(Vaizduoja mergaitę vidurdienį prie šulinėlio.)
Trumpai:
Tai poetiškas liaudies išsireiškimas, nusakantis vidurdienį, dažnai susijęs su gamtos vaizdiniais (karštis, šviesa).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.