Tavarčius – tai mažybinė ar švelninamoji žodžio tavas forma, dažniausiai vartojama šnekamojoje kalboje ar poetiniuose kontekstuose reiškiamam atžvilgiui, meilei, artimumui. Nurodo priklausymą artimam žmogui ar daiktui.
Pavyzdžiai:
1. Ateik čia, tavarči vaikelį! (kreipiantis į vaiką)
2. Pasakyk, tavarčia širdie, kas tau liūdna. (metaforiškai apie širdį)
3. Tai yra tavarčios knygos, grąžink, kai perskaitysi. (švelniau apie daiktą)
Pastaba:
Retas, dažniau sutinkamas tautosakoje ar senesnėje literatūroje. Šiuolaikinėje kalboje gali būti laikomas archaizmu ar stilistine priemonė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.