Terminas „tarsmas“ reiškia kalbos garsą, dažniausiai vartojamas kalbotyroje apibūdinti tam tikrą kalbos garsą ar jo grupę, ypač garsų pokyčius ar jų tarpusavio įtaką kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Balsių sutapimas – kai gretimi balsiai suvienodinami (pvz., labas → labās tarmėse).
2. Priebalsių susiliejimas – kai du skirtingi priebalsiai virsta vienu (pvz., atsižvelgti gali būti tariama kaip ačižvelgti).
3. Asimiliacija – garsas prisiima kaimyninio garso savybę (pvz., žąsis tariama kaip žąsįs dėl gretimo s įtakos).
Trumpai: „Tarsmas“ – kalbos garsas ar jo modifikacija, atsirandanti dėl gretimų garsų įtakos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.