Tarmiavimas – tai kalbos reiškinių (žodžių, formų, tarimo) vartojimas, būdingas tam tikrai tarmei (dialektui), bendrinei kalbai nenaudojamas.
Pavyzdžiai:
- Žodžiai: čysti (matyti), boba (žmona), pīras (kriaušė).
- Formos: eina (eina), sakav (sakiau), geriaun (geriau).
- Tarimas: tvora (tvarka), jore (jau), minkštumas t, d (tėvas → tėvas su minkštu t).
Esmė: Tarmiavimas atskleidžia regioninę kilmę ar sąmoningą stilistinę spalvą (pvz., literatūroje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.