„Targaliotis“ – tai žargoninis žodis, reiškiantis ilgai trunkančią, nuobodžią kalbą ar pranešimą, panašų į pamokslą ar moralizuojantį išsipisinėjimą. Kilęs iš žodžių junginio „targa“ (šnek. – kalba, šnekėjimas) ir „liotis“ (liūti, verkti), t.y. „kalba, nuo kurios norisi verkti“.
Pavyzdžiai:
1. Senasis profesorius vėl pradėjo savo targaliotį apie jaunimo moralę.
2. Susirinkime vadovas išpylė pusvalandį trunkantį targaliotį, nors visi skubėjo.
3. Nustok targalioti – sakyk tiesiai, ko nori!
Trumpai: Ilgas, nuobodus pamokslas, kurį sunku klausytis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.