"Tadu" – senovinis jungtukas, reiškiantis "tada", "tuomet", "tokiu atveju". Vartotas senojoje lietuvių literatūroje ir tautosakoje.
Pavyzdžiai:
1. Iš "Metų" (Kristijonas Donelaitis):
"Ir tadu visi žmonės pradėjo verkti."
(Šiuolaikiniu variantu: "Ir tada visi žmonės pradėjo verkti.")
2. Iš liaudies sakmių:
"Tadu jis nuėjo tolyn."
(Šiuolaikiniu variantu: "Tuomet jis nuėjo tolyn.")
Trumpai:
Dabar vartotinas atitikmuo – "tada" arba "tuomet". "Tadu" sutinkamas tik klasikinėje literatūroje ar kalbant archajišku stiliumi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.