taborius

Taborius – tai retas, archajiškas žodis, reiškiantis būgnininką arba būgnuotoją (dažniausiai karinio orkestro). Kilęs iš lotyniško žodžio tabor (mažas būgnas) per prancūzų kalbą (taborin/tabor).

Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste: „Riterių procesijoje pirmasis ėjo taborius, mušdamas taktą.“
2. Perkeltine prasme: „Jis elgėsi kaip karo taborius – visi jo žodžiai skambėjo kaip būgnų trenksmas.“

Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas labai retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'taborius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Taborius – tai retas, archajiškas žodis, reiškiantis būgnininką arba būgnuotoją (dažniausiai karinio orkestro). Kilęs iš lotyniško žodžio tabor (mažas būgnas) per prancūzų kalbą (taborin/tabor). Pavyzdžiai: 1. Istoriniame kontekste: „Riterių procesijoje pirmasis ėjo taborius, mušdamas taktą.“ 2. Perkeltine prasme: „Jis elgėsi kaip karo taborius – visi jo žodžiai skambėjo kaip būgnų trenksmas.“ Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas labai retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose.