Švičkė – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis lengvai užsideganti medžiaga (pvz., sausos šiaudai, plaušai, popierius), kuri naudojama greitam ugnies uždegimui. Dažniausiai vartojama perkeltine prasme apibūdinti labai liesą, ploną žmogų (panašiai kaip „oda ir kaulai“).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Uždek krosnį – čia yra švičkių (sausų šakelių).“
2. Perkeltinė reikšmė (apie žmogų):
„Jis tik švičkė – vėjas gali nunešti.“
„Po ligos ji tapo visai švičke.“
Sinonimai:
- Tiesiogine prasme: kūrenamas, užkuras, deglė.
- Perkeltine prasme: lieknas, plonas, sukaulusęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.