Šventvagingas – tai būdvardis, reiškiantis veidmainiškai religingą, pamaldžiai apsimetantį, išoriniu pamaldumu besigiriantį, bet neturintį tikrojo tikėjimo ar dorovinio grynumo.
Pavyzdžiai:
- Šventvagingas žmogus – tas, kuris viešai rodo pamaldumą, bet privačiai elgiasi amorališkai.
- Šventvagingos kalbos – veidmainiškos, pamaldžiavos išorės frazės.
- Jis elgėsi šventvagingai – apsimetinėjo dorovingas, nors siekė savanaudiškų tikslų.
Sinonimai: veidmainis, pamaldūravaujantis, farizėjiškas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.