šventibandė
Šventibandė – tai ironiškas ar juokingas žodis, reiškiantis žmogų, kuris pernelyg griežtai laikosi religinių taisyklių ar išoriškai demonstruoja savo pamaldumą, dažnai veikdamas iš puikybės, o ne nuoširdaus tikėjimo. Tai artima sąvoka hipokritui ar fariziejui religiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Elgesys:
Šventibandė garsiai meldžiasi visuomenėje, bet namie niekada nepadeda artimiesiems.
2. Kritika:
Nereikia būti šventibande – svarbiau geri darbai, o ne tuščios maldos.
3. Pastaba:
Jis rėkia apie dorovę, bet pats elgiasi negerai – tipiškas šventibandė.
Sinonimai: veidmainis, fariziejus, pamaldūravėlis (kalbant apie moterį).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.