šventgiris
Šventgiris – tai miško sargybinių, medžioklės globėjo mitologinis personažas baltų (lietuvių, latvių) tikėjime. Jis saugo mišką, gyvūnus, gali baudžiantis už netinkamą elgesnį (pvz., medžioklės piktnaudžiavimą) arba padėti gero medžiotojo.
Pagrindinės savybės:
- Vaizduojamas kaip senis su žaliais drabužiais, barzda, kartais su ragais ar gyvūnais.
- Valdo miško gyvūnus, gali užbursti žvėris ar paslėpti medžiotoją.
- Gali būti ir grėsmingas, ir globėjiškas.
Pavyzdžiai:
1. Liaudies sakmėse: Medžiotojas, išgirdęs šventgirį švilpiant, pamato stebuklingai išnykstančius žvėris.
2. Mene: Vaizduojamas kaip miško dvasia su lazda ir lydimas vilko.
3. Metaforiškai: Vartojamas apibūdinti miško sargą ar meškeriotoją, kuris gerai pažįsta mišką.
Trumpai: Šventgiris – mitinė miško ir medžiotojų globėjo dvasia baltų mitologijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.