šventapirdė

Šventapirdė – tai ironiškas arba niekinantis žodis, vartojamas apibūdinti pernelyg pamaldų, veikiau apsimetantį religingą žmogų, kuris demonstruoja išorinį pamaldumą, bet dažnai elgiasi veidmainiškai.

Pavyzdžiai:
1. Mergaitė bažnyčioje garsiai meldėsi, o išėjusi nedavė almos elgetai – tikra šventapirdė.
2. Kaimynas visus pamokslauja apie dorovę, bet pats apgaudinėja – žmonės jį vadina šventapirdė.

Sinonimai: veidmainis, fariziejus, pamaldūravėlis.

Įrašas
Paaiškinimas	Šventapirdė – tai ironiškas arba niekinantis žodis, vartojamas apibūdinti pernelyg pamaldų, veikiau apsimetantį religingą žmogų, kuris demonstruoja išorinį pamaldumą, bet dažnai elgiasi veidmainiškai. Pavyzdžiai: 1. Mergaitė bažnyčioje garsiai meldėsi, o išėjusi nedavė almos elgetai – tikra šventapirdė. 2. Kaimynas visus pamokslauja apie dorovę, bet pats apgaudinėja – žmonės jį vadina šventapirdė. Sinonimai: veidmainis, fariziejus, pamaldūravėlis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.