Švašvokšlė – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis niekuo nesivarginantį, apgaulingą, netikrą ar tuščią kalbą; plepalą, nesąmonę, tuščią žadančią asmenį.
Pavyzdžiai:
1. Neklausyk jo, jis vėl kalba švašvokšles.
2. Visi tie pažadai – gryna švašvokšlė.
3. Užteks švašvokšlių, reikia darbų!
Sinonimai: plepalas, tuštybė, nuovoka, nesąmonė, melas.
Kilimas: greičiausiai iš žodžių derinio (pvz., švaistyti + šokti ar pan.), bet tikslus etimologinis kelias neaiškus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.