švabus

Šnekamojoje kalboje „švabas“ (dažniau vartojama forma – „švabas“, o ne „švabus“) yra niekšavardis vokiečiui, kilęs iš vokiečių tarminio žodžio „Schwab“ (Švabas – Pietų Vokietijos gyventojas). Lietuvoje istoriškai vartotas su neigiama konotacija, dažnai siejamas su priešiškumu ar aukštuomene (pvz., vokiečių kilmės bajorais).

Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Per karą švabai užėmė mūsų kaimą.“ (reikšmė – vokiečiai, okupantai).
2. Šnekamojoje kalboje (šiai dienai retai vartotina, laikoma įžeidžiančiu):
„Koks čia švabas sugalvojo tokias taisykles?“ (metaforiškai apie griežtą, pedantišką žmogų).

Pastaba: Terminas laikomas išjuokiančiu ar įžeidžiančiu, todėl vartojimas nerekomenduojamas. Oficialiai teisingiau – vokietis.

Įrašas
Paaiškinimas	Šnekamojoje kalboje „švabas“ (dažniau vartojama forma – „švabas“, o ne „švabus“) yra niekšavardis vokiečiui, kilęs iš vokiečių tarminio žodžio „Schwab“ (Švabas – Pietų Vokietijos gyventojas). Lietuvoje istoriškai vartotas su neigiama konotacija, dažnai siejamas su priešiškumu ar aukštuomene (pvz., vokiečių kilmės bajorais). Pavyzdžiai: 1. Istoriniame kontekste: „Per karą švabai užėmė mūsų kaimą.“ (reikšmė – vokiečiai, okupantai). 2. Šnekamojoje kalboje (šiai dienai retai vartotina, laikoma įžeidžiančiu): „Koks čia švabas sugalvojo tokias taisykles?“ (metaforiškai apie griežtą, pedantišką žmogų). Pastaba: Terminas laikomas išjuokiančiu ar įžeidžiančiu, todėl vartojimas nerekomenduojamas. Oficialiai teisingiau – vokietis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.