.
šurmavóti, -ója, -ójo. šur•mavoti, -oja, -ojo; triukšmą kelti, dūkti: Pijukas pasigėręs šur•mavo [ja],
t. y. šumija. Kas te rėkia, kas te šaukia, kas te uliavoja? Bene mūsų senas tėvas girtas šurmavója? Susmildamas nešurmavók tep! O naktelę namo joja, o parjojęs šurmavoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.