šunažolė

Šunažolė – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis šunų žolę, t. y. augalą, kurį šunys instinktybes renkasi valgyti, kai jaučia virškinimo problemas ar nori išvalyti skrandį. Dažniausiai tai yra kietas, šiurkštus žolių stiebas (pvz., kviečių, miežių, rugių šeriai), kurį praryję šunys sukelia vemimą, kad pašalintų nemalonių virškinimo traktą dirginančias medžiagas (pvz., kaulus, plaukus).

Pavyzdžiai vartojimo:
1. "Šuo ėmė rausti žolę – ieškojo šunažolės, matyt, jaučiaosi blogai."
2. "Jei šuniui sunku virškinti, kartais jis pats instinktyviai suranda šunažolę."
3. "Naudokite specialius žolių pakuotes augintiniams kaip saugi šunažolės alternatyva."

Trumpai: Tai natūralus būdas, kuriuo šunys savarankiškai gydosi, valydami skrandį.

• Gairės: Kariniai terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Šunažolė – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis šunų žolę, t. y. augalą, kurį šunys instinktybes renkasi valgyti, kai jaučia virškinimo problemas ar nori išvalyti skrandį. Dažniausiai tai yra kietas, šiurkštus žolių stiebas (pvz., kviečių, miežių, rugių šeriai), kurį praryję šunys sukelia vemimą, kad pašalintų nemalonių virškinimo traktą dirginančias medžiagas (pvz., kaulus, plaukus). Pavyzdžiai vartojimo: 1. "Šuo ėmė rausti žolę – ieškojo šunažolės, matyt, jaučiaosi blogai." 2. "Jei šuniui sunku virškinti, kartais jis pats instinktyviai suranda šunažolę." 3. "Naudokite specialius žolių pakuotes augintiniams kaip saugi šunažolės alternatyva." Trumpai: Tai natūralus būdas, kuriuo šunys savarankiškai gydosi, valydami skrandį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.