Šukėtkalniai – tai žodis, reiškiantis „šukavimo kalnus“, t. y. kalnus, kurie atrodo lyg iššukuoti (pvz., dėl erozijos, uolienų sluoksnių išsidėstymo ar žmogaus veiklos). Dažnai vartojamas poetiškai ar metaforiškai apibūdinti kalnų kraštovaizdį.
Pavyzdžiai:
1. „Toli regėjosi senoviniai šukėtkalniai, lyg milžiniški šepetai.“ (vaizdus apibūdinimas)
2. „Erozija sukūrė stebuklingus šukėtkalnius.“ (gamtoje)
3. Metaforiškai gali reikšti iššukuotus plaukus ar netvarkingą viršūnę (pvz., „Jo galva – tikri šukėtkalniai!“).
Žodis retas, dažniau randamas literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.