Štiblis – šnekamojoje kalboje reiškia:
1. Ilgas, liesas žmogus (dažnai su neigiamu atspalviu – nerangus, nevikrus).
Pvz.: „Koks štiblis iš to vaikino auga!“
2. Ilgas, plonas daiktas (pvz., lazda, stulpas).
Pvz.: „Pasiėmė kokį štiblį ir ėmė mušti.“
Kilmė: greičiausiai iš slaviškų kalbų (plg. rus. стыбль – „stiebas“, lenk. sztaba – „strypas“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.