šruotas

Šruotas – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „išmėtytas, išbarstytas, netvarkingai išdėstytas“. Dažniausiai vartotas kalbant apie plaukus, šiaudus, šieną ar kitus daiktus.

Pavyzdžiai:
1. Senelio galva – visi šruoti plaukai.
2. Kiemas šruotas šiaudais po pjūties.
3. Vaikai paliko žaislus šruotus ant grindų.

Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sruotas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šruotas – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „išmėtytas, išbarstytas, netvarkingai išdėstytas“. Dažniausiai vartotas kalbant apie plaukus, šiaudus, šieną ar kitus daiktus. Pavyzdžiai: 1. Senelio galva – visi šruoti plaukai. 2. Kiemas šruotas šiaudais po pjūties. 3. Vaikai paliko žaislus šruotus ant grindų. Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.