šruotas

.
šrúotas. šratas 1: Gricius, ėmęs strielbą, uždarė su smulkiais šruotais, nes stambių neturėjo. Perkūnas davė tam žmogui kulkų, šruotų̃ ir parako. Davė (nubėgo) vaikas kai šrúotas, i tu ieškok jo, vaikykis! Kukuliai kaip šruotùkai, mažiukai. Kurio kulė̃ [je] šruotaĩ, to ir vaikai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sruotas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>šrúotas</b>. šratas 1: Gricius, ėmęs strielbą, uždarė su smulkiais šruotais, nes stambių neturėjo. Perkūnas davė tam žmogui kulkų, šruotų̃ ir parako. Davė <span class="explanation"> (nubėgo) </span> vaikas kai šrúotas, i tu ieškok jo, vaikykis! Kukuliai kaip šruotùkai, mažiukai. Kurio kulė̃ [je] šruotaĩ, to ir vaikai.