špùkis, -ė.
1. kas su retais arba iškritusiais dantimis, su špukėmis, su pradantėmis: Nevalgyk saldainių, paliksi špùkis. Špùki bedanti, trauk šūdą par dantį. Špùkė, špùkė, bedantė, katė rūrą iškramtė. senas, apsileidęs, bedantis.
2. kieno trumpos, mažos ausys: Ilgausis avinas dideliai spakainas, o tas špùkis laksto pri svetimų avių kaip pašėlęs.
3. kas neprimato, žlibas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.