„Šnairaakis“ – tai žargoninis, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgas, nuobodžias kalbas ar moralizavimą (pvz., pamokslą, nusiskundimą, griežtą išaiškinimą).
Pavyzdžiai:
1. „Vėl gavau šnairaakį iš mokytojos už vėlavimą.“
2. „Tėvas pradėjo šnairaakį apie tvarką namuose.“
3. „Baik šnairaakį, aš viską suprantu!“
Kilmė: Kilęs iš žodžių „šnairas“ (snukis, veidas) ir „akyti“ (kalbėti, plepėti), tad tiesiogine prasme reiškia „kalbėti į veidą“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.