„Šnabždus“ reiškia tylus, nesuprantamus žodžius ar garsus, dažnai murmesį, šnabždesį, šnibždesį. Tai yra būdvardis, vartojamas apibūdinti tylų, neaiškų garsą ar kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Iš gretimos kambario girdėjosi tik šnabždūs balsai.
2. Vėjas šnabždėjo tarp lapų.
3. Jie kalbėjo šnabždžiu tonu, kad niekas negirdėtų.
Sinonimai: šnibždintis, šlamėjimas, murmesys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.