Šluntis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgas, nuobodus kalbėjimas ar moralizavimas, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., pateisinimai, pamokslai).
Pavyzdžiai:
1. Vėl prasidėjo tėvo šluntis apie taupymą.
2. Nustok skaityti man šluntį, aš suprantu klydau.
3. Susirinkime vadovas pradėjo šluntį apie discipliną.
Sinonimai: plepėjimas, pamokslas, moralė, truputis (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.