Terminas „šlaika“ reiškia įrankį, prietaisą ar mechanizmą (dažniausiai nekokybišką, seną, laikinai naudojamą ar savadarbį).
Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su neigiama arba niekinančia konotacija.
Pavyzdžiai:
- „Seną šlaiką iš traukinio išmetė.“ (senas, bevertis daiktas)
- „Kokia čia šlaika, kad po savaitės sulūžo?“ (nekokybiškas įrenginys)
- „Pasiėmėm kokią šlaiką, kad duris prilaikytų.“ (laikinas, paprastas prietaisas)
Sinonimai: daiktas, įrenginys, kontraptionas (šnek.), prietaisas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.