škuriukš

„Škuriukš“ – tai neoficiali, žargoninė lietuvių kalbos šaknis, vartojama nusakyti tyliam, greitam judėjimui ar pasišalinimui (dažniausiai slapta, tyliai). Atitinka veiksmažodžius: „tyliai pabėgti“, „slysti“, „dingti nepastebimai“.

Pavyzdžiai:
1. Kai pamatė mokytoją, škuriukš – ir jo jau nebėra.
2. Šunys škuriukš į krūmus, išvydę žmogų.
3. Iš pokylio škuriukš namo, kad niekas nepastebėtų.

Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, humoristiniame kontekste ar šnekamojoje literatūroje.

Įrašas
Paaiškinimas	„Škuriukš“ – tai neoficiali, žargoninė lietuvių kalbos šaknis, vartojama nusakyti tyliam, greitam judėjimui ar pasišalinimui (dažniausiai slapta, tyliai). Atitinka veiksmažodžius: „tyliai pabėgti“, „slysti“, „dingti nepastebimai“. Pavyzdžiai: 1. Kai pamatė mokytoją, škuriukš – ir jo jau nebėra. 2. Šunys škuriukš į krūmus, išvydę žmogų. 3. Iš pokylio škuriukš namo, kad niekas nepastebėtų. Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, humoristiniame kontekste ar šnekamojoje literatūroje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.