škapliuvienė

„Škapliuvienė“ yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai bereikšmį kalbėjimą ar rašymą (pvz., paskaitą, pranešimą, laišką). Turi neigiamą atspalvį – nurodo perteklinį žodžių kiekį ir mažą turinio vertę.

Pavyzdžiai:
1. Mokytojo paskaita buvo tikra škapliuvienė – valandą kalbėjo, bet nieko naujo nesakė.
2. Vadovo pranešimas vėl virto škapliuviene, todėl visi įsimerkę žiūrėjo į laikrodį.
3. Neskaityk to ilgo laiško – tai gryna škapliuvienė be konkrečių faktų.

Sinonimai: plepalai, tuščiažodžiavimas, vėplavimas, vatnikas (šnek.).

Įrašas
Paaiškinimas	„Škapliuvienė“ yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai bereikšmį kalbėjimą ar rašymą (pvz., paskaitą, pranešimą, laišką). Turi neigiamą atspalvį – nurodo perteklinį žodžių kiekį ir mažą turinio vertę. Pavyzdžiai: 1. Mokytojo paskaita buvo tikra škapliuvienė – valandą kalbėjo, bet nieko naujo nesakė. 2. Vadovo pranešimas vėl virto škapliuviene, todėl visi įsimerkę žiūrėjo į laikrodį. 3. Neskaityk to ilgo laiško – tai gryna škapliuvienė be konkrečių faktų. Sinonimai: plepalai, tuščiažodžiavimas, vėplavimas, vatnikas (šnek.).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.