Tuščiažodžiavimas – tuščio, bereikšmio kalbėjimo ar rašymo veiksmas, kai daug žodžių, bet mažai prasmės.
Pavyzdžiai:
1. Politikų kalbos, pilnos bendrų frazių, bet be konkrečių pažadų.
2. Ilgas mokslinis straipsnis, kuriame esmė paslėpta tarp perteklinių apibrėžimų.
3. Darbuotojo ataskaita, kurioje daug „vandens“, bet mažai faktų.
4. Pokalbis, kai žmonės kalba, kad tik užpildytų tylos pauzę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.