šiūpčiojimas

Šiūpčiojimas – tai lėtas, ritmiškas judėjimas pirmyn ir atgal (pvz., kūdikį šiūpant lopšyje ar sėdint sūpuotėje). Dažnai vartojama perkeltine prasme apie lėtą, monotonišką veiksmą ar net apie svyravimą sprendimų priėmime.

Pavyzdžiai:
1. Mama šiūpčiojo kūdikį, kol jis užsnūdo.
2. Vėjas šiūpčiojo medžio šakas.
3. Jis šiūpčiojosi tarp dviejų pasiūlymų, nežinodamas ką pasirinkti.

Įrašas
Paaiškinimas	Šiūpčiojimas – tai lėtas, ritmiškas judėjimas pirmyn ir atgal (pvz., kūdikį šiūpant lopšyje ar sėdint sūpuotėje). Dažnai vartojama perkeltine prasme apie lėtą, monotonišką veiksmą ar net apie svyravimą sprendimų priėmime. Pavyzdžiai: 1. Mama šiūpčiojo kūdikį, kol jis užsnūdo. 2. Vėjas šiūpčiojo medžio šakas. 3. Jis šiūpčiojosi tarp dviejų pasiūlymų, nežinodamas ką pasirinkti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.