„Šiteipomus“ – tai neformalus, tarmiškai nuspalvintas junginys, sudarytas iš žodžių šitaip (taip, tokiu būdu) ir omus (tą, aną). Reiškia „taip tą“, „taip tą dalyką / veiksmą“, dažnai vartojamas nenurodant konkrečiai, apie ką kalbama, pvz., norint išvengti kartojimo arba nurodant kažką ne visai aiškiai.
Pavyzdžiai:
1. – Ką darai? – Na, šiteipomus... (aiškinant nekonkrečų veiksmą).
2. Jis vis šiteipomus kalba, bet nieko aiškiai nepasako. (kalbėjimas nekonkrečiai).
3. Padaryk šiteipomus, kaip anksčiau rodžiau. (nurodymas atlikti veiksmą, kuris žinomas iš konteksto).
Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniausiai regioninėse ar šeimos aplinkose, nėra literatūrinės kalbos norma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.