šitaigis

Šitaigis – tai kalbos dalis, vartojama vietoj daiktavardžio, kad būtų išvengta jo kartojimo ar nurodytas į jį atgal. Jis atlieka įvardžio funkciją, bet formaliai priskiriamas prie dalelyčių arba specialiųjų žodžių.

Reikšmė:
Nurodo į jau minėtą daiktą, veiksmą ar situaciją, pakeičiant žodžius „tai“, „taip“, „toks“ ar pan.

Pavyzdžiai:
1. Jis žadėjo atvykti, bet šitaigis neįvyko. („šitaigis“ = atvykimas)
2. Ar ji iš tiesų šitaigis padarė? („šitaigis“ = kažkoks veiksmas)
3. Viskas bus gerai – tikėk šitaigiu. („šitaigiu“ = tuo, kad viskas bus gerai)

Trumpai:
„Šitaigis“ yra įvardžio pakaitalas, vartojamas norint išvengti kartojimo arba pabrėžti ankstesnę mintį. Dažniau sutinkamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje nei oficialiajame stiliuje.

Įrašas
Paaiškinimas	Šitaigis – tai kalbos dalis, vartojama vietoj daiktavardžio, kad būtų išvengta jo kartojimo ar nurodytas į jį atgal. Jis atlieka įvardžio funkciją, bet formaliai priskiriamas prie dalelyčių arba specialiųjų žodžių. Reikšmė: Nurodo į jau minėtą daiktą, veiksmą ar situaciją, pakeičiant žodžius „tai“, „taip“, „toks“ ar pan. Pavyzdžiai: 1. Jis žadėjo atvykti, bet šitaigis neįvyko. („šitaigis“ = atvykimas) 2. Ar ji iš tiesų šitaigis padarė? („šitaigis“ = kažkoks veiksmas) 3. Viskas bus gerai – tikėk šitaigiu. („šitaigiu“ = tuo, kad viskas bus gerai) Trumpai: „Šitaigis“ yra įvardžio pakaitalas, vartojamas norint išvengti kartojimo arba pabrėžti ankstesnę mintį. Dažniau sutinkamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje nei oficialiajame stiliuje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.