Šeimyntrobė – tai senas, šnek. žodis, reiškiantis šeimyninę nelaisvę, vergiją baudžiavos laikais (XVI–XIX a.). Tai buvo būklė, kai valstiečiai buvo pririšti prie dvaro ir turėjo atlikti prievoles savo šeimininkui.
Pavyzdžiai:
- „Senelis pasakojo, kaip jo proproseneliai kentė nuo šeimyntrobės.“
- Istorijos knygose rašoma, kad šeimyntrobė truko iki 1861 m., kol panaikinta baudžiava.
Trumpai: Tai – valstiečių nelaisvė baudžiavos laikotarpiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.