šeberkštijimas

Šeberkštijimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis labai greitą bėgimą, spruktį, pabėgimą (dažnai iš baimės, panikos ar noro išvengti pavojaus/atrankos). Kilęs iš rusų kalbos žargono „шебаршить“ (grebtynių judesys, šlamėjimas), tačiau lietuvių vartosenoje įgijo specifinę reikšmę.

Pavyzdžiai:
1. Pamatęs mokytoją, mokinys šeberkštijo iš klasės.
2. Kai prasidėjo šaudymas, visi šeberkštijo į slėptuves.
3. Išgirdęs „atranka“, kareiviai šeberkštijo iš linijos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šeberkštijimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis labai greitą bėgimą, spruktį, pabėgimą (dažnai iš baimės, panikos ar noro išvengti pavojaus/atrankos). Kilęs iš rusų kalbos žargono „шебаршить“ (grebtynių judesys, šlamėjimas), tačiau lietuvių vartosenoje įgijo specifinę reikšmę. Pavyzdžiai: 1. Pamatęs mokytoją, mokinys šeberkštijo iš klasės. 2. Kai prasidėjo šaudymas, visi šeberkštijo į slėptuves. 3. Išgirdęs „atranka“, kareiviai šeberkštijo iš linijos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.