šaratas

Šaratas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nesąmonę, nieką, niekniekius, tuštybę arba nieko vertą daiktą/veikimą.

Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Neklausyk jo, jis kalba vienus šaratus.“ (nesąmones)
„Šitie darbai – vienas šaratas.“ (nieko verti dalykai)
2. Reikšmė „niekas“:
„Čia nėra šarato!“ (čia nėra nieko)
„Tai kainuoja šaratą.“ (niekiek)
3. Priešdėlis:
šaratplanis (nerealus planas), šaratsaknis (nieko nesakantis žmogus).

Sinonimai: niekai, tuštybė, nesąmonė, plepalai.
Kilme: Manoma, kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. шаромыжник – apgavikas).

• Žargonai: šaratas

Įrašas
Paaiškinimas	Šaratas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nesąmonę, nieką, niekniekius, tuštybę arba nieko vertą daiktą/veikimą. Pavyzdžiai: 1. Kalboje: „Neklausyk jo, jis kalba vienus šaratus.“ (nesąmones) „Šitie darbai – vienas šaratas.“ (nieko verti dalykai) 2. Reikšmė „niekas“: „Čia nėra šarato!“ (čia nėra nieko) „Tai kainuoja šaratą.“ (niekiek) 3. Priešdėlis: šaratplanis (nerealus planas), šaratsaknis (nieko nesakantis žmogus). Sinonimai: niekai, tuštybė, nesąmonė, plepalai. Kilme: Manoma, kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. шаромыжник – apgavikas).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.