Šabardulis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis tusčiai plepantis, nieko nebesakantis žmogus; plepys, pļāpa.
Pavyzdžiai:
1. Neklausyk jo, jis tik šabardulis – kalba ir kalba, bet esmės nėra.
2. Susirinkime visi šabarduliai vienoje vietoje tik plepėti!
3. Iš jo darbo nieko nebus, juk jis tik šabardulis.
Trumpai:
Tai neigiamas apibūdinimas žmogui, kuris daug kalba be prasmės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.