Sviestininkystė – tai ironiškas ar kritiškas žodis, reiškiantis pernelyg daug dėmesio skiriamą sviestui, jo gamybai, vartojimui ar net kultūriniam statusui. Dažnai vartojama kaip metafora pernelyg siauram ar absurdiškam susikaupimui aplink nedidelę temą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis – Tarybų Sąjungoje buvo kritikuojama „sviestininkystė“, kai valdžia per daug propagavo sviesto gamybą, nepaisant kitų trūkumų.
2. Politinis – Jei partija rinkimų metu kalba tik apie sviesto kainas, nekalbėdama apie sveikatos ar švietimo sistemas, tai gali būti vadinama sviestininkyste.
3. Kasdienis – Kai verslas pernelyg koncentruojasi į vieną mažą produktą (pvz., „sviesto miltelių“ plėtrą), pamiršdamas platesnį vaizdą.
4. Humoristinis – Apibūdinimas, kai kas nors sviestą laiko gyvenimo esme ir apie jį kalba be perstojo.
Trumpai: tai siauros, per daug išpūstos temos ar idėjos absurdiškas išaukštinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.