Sviečijimas – tai švietėjiškas, moralizuojantis pamokymas arba ilgas, nuobodžius moralės pamokas primenantis kalbėjimas. Dažnai vartojamas neigiama prasme, kaip kritika už pernelyg didaktinį ar aukštaštišką toną.
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
"Tėvas pradėjo sviečijimą apie atsakomybę, kai vaikas vėlavo namo."
2. Darbe:
"Vadovas vietoj trumpų nurodymų pradėjo sviečijimą apie darbinę etiką."
3. Politikoje:
"Jo kalba skambėjo kaip sviečijimas, o ne kaip argumentų pateikimas."
Sinonimai: pamokymas, moralizavimas, didaktika, pamokslas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.