sužiaugčioti

žiáugčioti, -ioja, -iojo.

1. pykinant su garsu tąsytis: Ko taip žiáugčioji, a širdis pyksta? Pradeda žiáugčiot, turbūt vems. Žiáugčiojau žiáugčiojau, kol susivėmiau. Ko čia žiáugčioji, ben apsirijai? Kap daug privalgiau, tai pradė [ja] u žiáugčiot. Žiáugčioja žiáugčioja žuvų pavalgius. Priėdė kleckų i žiáugčio [ja]. Nežiaugčiok prie stalo, eik šalin. Valgyk gražiai, – ale kai pradės žiáugčiot, mėčiakotis prie stalo. Prisdėj [o] vaikas pilnus nastrus bulbų, o dabar žiáugčioja. Norėjau įduot [vaikui] šermukšnių su medum, ale žiáugčiot pradėjo, rėkia, kad apsivems. Buvo pagėręs ir pradėjo žiáugčiot. Rūkyk rūkyk, ar neimsi žiáugčiot. Kap an tos mėsos pažiūrėjau, tep man susbridino toj mėsa, kad net žiaugčiot ėmiau. I tiek gi aš negaliu važiuot mašina, ką suvis, tik žiáugčioju, i viskas. Marikei bežiáugčiojant, išbėgo motyna ir kad ims tvatinti par nugarą. Žiáugčioja žiáugčioja, kap prieš smertį. Atsisėdo, pradėjo kap i žiáugčiot ir numirė. Šuo paspringo kaulu, tai dabar žiáugčioja. Bruk oran, katinas vėl žiáugčioja. Žiáugčioji kaip katinas, bulbės užėdęs. Ko žiaugčioji kap lepšių persiėdęs. Ko žiáugčioji kap miesčionis, kirmėlę apdabojęs. Žiáugčioji kaip šuo, subindešrių priėdęs. Ot ir žiáugčios kap galvijas. Žiáugčiot norias nuo tokių žodžių. Katė žiaugčioja prieš blogą orą. Katinas žiáugčioja – bus lytaus. Laivas siūbavo, braškėjo, o žmonės vaikščiojo it mirtinai nusigėrę, tvarstydamiesi sienų ir vienas kito, žiaugčiojo, vėmė ir nerado sau vietos. Mano draugės žiaugčiodamos išlakstė. Dabar jau nė vaikio, nė mergės neprabavok samdyti: tokią algą atlups, ka žiáugčiosi vien. Vaikas žiojas, o auklė žiáugčio [ja].

2. žagsėti: Ans kaip sušąla, žiáugčio [ja]. Žiáugčio [ja],
kad kas minavo [ja] arba suvalgai rūgštai. Užgerk vandens ir parstosi žiáugčioti. Nežiáugčiok, jug aš nepavydu. Žiáugčioju, keika muni kaži kas. Bet dar blogesni yra tie, kurie garsiai žiaugčioja ir šnypščia nosį.

3. gaudyti orą, žiopčioti: Burnos nesudaro, kosti, žiáugčio [ja]. Žiáugčio [ja] kaip žuvis vandens netekusi.

4. prieštaraujant kalbėti: Pasiuto visi, žiáugčio [ja] priš valdžią šioks toks. Toksai krupis, žiáugčio [ja] savo, i tiek – tokie laikai.

5. neaiškiai kalbėti, blerbėti: Ką ten vepi, ką žiáugčioji: sakyk, ka sakai. Kaži ką rūsiškai žiáugčiojo, gerai nesupratau.

6. tarpais loti, viaukčioti: Ko tas šuniūkštis teip žiáugčioja?
išsižiáugčioti; . žiaugčiojant išsivemti.
nusižiáugčioti. nusiskųsti: Nė nusižiáugčioti negali šiais laikais, kad nepaema.
pažiáugčioti. pasitąsyti prieš vėmimą: Pris’uosčiau tų nuodų, pažiáugčiojau pažiáugčiojau, ir nieko. Kad ir nevėmei, bet pažiáugčiojai gerokai.
prižiáugčioti. privemti: Katinas prižiáugčiojo trobą.
sužiáugčioti. trumpai pasitąsyti prieš vemiant: Senis garsiai sužiaugčiojo. Susižiáugčiojo ir apsivėmė, kelias burnas kaip išgėrė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suziaugcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x