klibinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. šlubčioti: Ramatas koja pritraukė, tai ir klibinėju.
2. judinti, klibinti: Tas mūs vaikas kaip įprato klibinėti klempką durų, tai nemožna nei atmušt.
užklibinė́ti. šiaip taip uždirbti: Sūnus paūgėjo, pradė [jo] duonos kąsnelį ažklibinė́t. Kad eitum darbadienių ažklibinė́t, būtų duonelės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.