.
võžinti (-yti), -ina, -ino. vožyti:
1. Itas žmogus võžyt gerest moka, prijunkę. Boba võžino lašinius.
2. Jis võžina penkis pūdus.
3. Kožnam žmogui reikia vožintie visokią kalbą: teisybę šėnavotie, melagystes paniekintie.
4. Aš gylio nežinodamas Nemune nesvõžinu plaukt. Ir gaidys vožinasi savo kieme gintis.
atvõžinti
1. atvožyti 1: Atvožyk kilogramą dešros. Tuoj atvõžino svarį ir padavė man.
2. persiversti atsisvėrus: Aš keliuos nuo suolo, žiūrėk, neatsivõžyk, nenupulk.
3. atvožyti
3. Vieni nuo ledoko bėgo, o kiti, kur atsivožino, tai tie prie jo eina. Kap jis atsivõžino eit tokią tamsią naktį. Žinai, jiem gi negarbė, kad atsivõžino vogt.
pavõžinti. pavožyti 1: Ar pavõžinai avižas? Pavõžyk, kiek čia yra sviesto. Pavõžyk man pusę kilo cukraus. Litrį pavõžina, tai tep kap kilogramas.
pérvožinti. įvertinti, įsitikinti: Aš noriu jus persergėtie, idant jūs skaitydami jas tankiai sustoję pervožintumėte viską, ką skaitėte.
suvõžinti. susverti: Mama suvožino visą vilną ir sakė, kad nėra, kiek reikia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.